vilkūgis

vilkūgis
vil̃kūgis sm. (1) NdŽ, 1 žr. vilkaūgis: Jaunų vaismedžių vainikuose išaugusius vilkūgius reikia išgenėti sp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”